Šilumos gamyba iš biokuro: kaip veikia technologiniai procesai

Šilumos gamyba ir tiekimas yra kasdienis procesas, užtikrinantis gyventojų komfortą namuose. Jo veikimą lemia įvairūs veiksniai, vienas iš jų – naudojamas kuras. 

„Klaipėdos energija“ šilumos gamyboje kaip pagrindinį kurą naudoja biokurą. Jo naudojimas daro mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, o palanki įsigijimo kaina padeda išlaikyti stabilią šilumos kainą gyventojams bei užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą. 

Tam tikromis sąlygomis, ypač atšilus orams ir tirpstant sniegui, biokuras gali tapti drėgnesnis nei įprastai. Svarbu pažymėti, kad biokuro savybės, ypač drėgmė, natūraliai kinta priklausomai nuo žaliavos ir aplinkos sąlygų. Dėl to degimo procesas gali laikinai pakisti, kuras dega mažiau tolygiai. Tokie trumpalaikiai nukrypimai yra dažni biokuro naudojimo technologijoje ir paprastai greitai suvaldomi. 

Būtent tokia situacija buvo užfiksuota savaitgalį Klaipėdos centrinėje katilinėje (Šilutės pl. 26), kai dėl padidėjusios biokuro drėgmės įvyko laikinas degimo proceso sutrikimas. Jis buvo iškart suvaldytas. Šiuo metu katilinė veikia įprastai, o šilumos gamyba yra stabili. 

Katilinėje naudojamas biokuras (SM2, SM3D, SM3 rūšių) yra įsigyjamas Baltpool biržoje ir atitinka visus kokybės bei tvarumo reikalavimus. Siekiant mažinti galimą poveikį aplinkai, katilinėje įdiegtos taršos mažinimo ir kontrolės priemonės, numatytos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime. Biokuro katilų degimo produktai yra valomi multiciklonuose, elektrostatiniuose filtruose, kurie skirti kietųjų dalelių ir kitų teršalų kiekiui mažinti prieš išleidžiant dūmus į aplinkos orą. Dalis kenksmingų junginių sulaikoma kondensaciniuose ekonomaizeriuose. 

Biokuro katiluose taip pat taikomas automatizuotas degimo proceso valdymas ir nuolatinė technologinių parametrų kontrolė, leidžianti optimizuoti degimą ir užtikrinti stabilų bei aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį katilų darbą. 

Vadovaujantis TIPK leidimo sąlygomis, katilinėje vykdomas periodinis aplinkos oro taršos monitoringas – atliekami išmetamų teršalų (NOx, CO, SO₂, kietųjų dalelių ir kt.) matavimai. Monitoringo ir aplinkos apsaugos departamento patikrinimų metu taršos normatyvų viršijimų nenustatyta, o įrenginiai eksploatuojami laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų. 

Gyventojams svarbu žinoti, kad intensyviau juntami kvapai ne visada reiškia padidėjusią taršą. Kvapų juntamumas gyvenamojoje aplinkoje priklauso ir nuo tuo metu vyraujančių oro sąlygų, vėjo krypties ir greičio, oro drėgmės bei atmosferos slėgio. Esant stabilesniam atmosferos slėgiui ir silpnesniam vertikaliam oro maišymuisi, degimo produktų sklaida gali būti mažiau intensyvi, todėl kvapai tam tikrose teritorijose gali būti juntami stipriau. Esant tam tikrai vėjo krypčiai tokie kvapai gali būti pasikartojantys, trumpalaikiai, juntami ir teritorijose, esančiose greta Klaipėdos centrinės katilinės.  

„Klaipėdos energija“ supranta gyventojų susirūpinimą dėl galimos taršos ir tai vertina atsakingai. Bendrovė nuolat taiko technologinius sprendimus ir priemones, kad šilumos gamyba būtų kuo mažiau paveiki aplinkai ir nekeltų diskomforto gyventojams.