Projektai

2023-04-25

Projektas „Elektrostatinio filtro įrengimas Klaipėdos RK biokuro katilams Nr. 5 ir Nr. 6“

AB „Klaipėdos energija“ įvykdė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos finansuojamą projektą „Elektrostatinio filtro įrengimas Klaipėdos RK biokuro katilams Nr. 5 ir Nr. 6“ pagal 2021-09-01 pasirašytą subsidijos teikimo sutartį Nr. LAAIF-S-4(2021) su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Projektas įgyvendintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. D1-430 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. d1-702 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2020–2022 m. finansavimo kryptis“ pakeitimo“ bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437.

Projektas prisideda prie Klaipėdos miesto aplinkos oro kokybės gerinimo ir bendrų teršalų išmetimų mažinimo iš AB „Klaipėdos energija“ šilumos gamybos šaltinių.

AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninėje katilinėje, adresu Šilutės pl. 26, Klaipėdoje, (KRK) eksploatuoja du biokuro katilus po 8 MW. Prie šių katilų dūmų kanalų yra įrengti multiciklonai bei bendras dūmų kondensacinis ekonomaizeris. Iki šiol katilai veikė be elektrostatinio filtro.

Projekto vykdymo metu buvo įrengtas elektrostatinis filtras EF-3 bendras abiem katilams, kuris užtikrins dūmų srauto išvalymą nuo kietųjų dalelių iki 10 mg/m3 dūmuose po degimo procesų. Šis įrenginys įrengtas KRK teritorijoje prie katilinės pastato. Filtras įrengtas dūmų kanale, po katilų multiciklonų prieš dūmų kondensacinį ekonomaizerį (DKE) ir taip prisidės ne tik prie ženklaus kietųjų dalelių sumažinimo, bet ir prie DKE eksploatavimo sąnaudų sumažinimo. Skaičiuojama, kad bus sumažinti kietųjų dalelių išmetimai per kaminą 140,6555 tonų per metus.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021 m. rugsėjo mėn. – 2023 m. balandžio mėn.

Projekto vertė – 1 048 408,14 Eur be PVM,

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos subsidijos lėšos – 178 600,00 Eur.

2020 01 15

AB „Klaipėdos energija“ su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2020-01-14 pasirašė dar dvi Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų sutartis, pagal kurias įmonė įsipareigoja įgyvendinti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbų projektus. Bendra projektų vertė – 2.706 tūkst. eurų su PVM. Projektų, finansuojamų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, tikslas yra sumažinti šilumos nuostolius tinkluose, didinti šilumos tiekimo kokybę ir patikimumą. Rekonstravimo darbus numatoma vykdyti 4Š šilumos trasų magistralių atkarpose Klaipėdos mieste bei P. Cvirkos, Klaipėdos ir Pušų gatvių šilumos trasų atkarpose Gargždų mieste. Planuojamas projektų įgyvendinimo terminas – 2021 metų pabaiga.

1. Projektas „Klaipėdos miesto 4Š magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 4Š-25 iki kameros 4Š-17, nuo kameros 4Š-10 iki kameros 4Š-13 rekonstravimas“, paramos suma – iki 822.500 eurų. Projekto metu numatoma apie 897 m senų šilumos tiekimo tinklų pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Tai padidins šilumos tiekimo patikimumą 3979 vartotojams ir sumažins šilumos nuostolius apie 937,59 MWh/metus. Šilumos energijos nuostolių pasikeitimas mažins ŠESD emisijas apie 159,39 t/metus.
2. Projektas „Gargždų miesto šilumos tinklų P. Cvirkos g. 33/Klaipėdos g. 29 nuo ŠK 4-6 iki ŠK 4-88, nuo ŠK 4-3 iki ŠK 4-7, nuo ŠK 4-7 iki Pušų g. 49 rekonstravimas“, paramos suma – iki 490,50 eurų. Projekto metu numatoma apie 723 m senų šilumos tiekimo tinklų pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Tai padidins šilumos tiekimo patikimumą 1190 vartotojams ir sumažins šilumos nuostolius apie 569,24 MWh/metus. Šilumos energijos nuostolių pasikeitimas mažins ŠESD emisijas apie 96,77 t/metus.

2019 12 23

2019 m. gruodžio 19 d. AB „Klaipėdos energija“ pasirašė dvi Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektų finansavimo sutartis su Viešąja įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo uostamiesčio šilumos trasų atnaujinimui iš viso bus skirta 2,11 mln. eurų finansinės paramos. Dar tiek pat savo lėšų investuos AB „Klaipėdos energija“.

Projektai: „Klaipėdos miesto 2P magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 2P-48 iki kameros 2P-52 rekonstravimas“ ir „Klaipėdos miesto 4P magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 4P-26 iki kameros 2P-52, nuo KRK kolektorinės iki kameros 4P-4, šilumos tinklų RK-2 iki KRK kolektorinės rekonstravimas“ įgyvendinami pagal Lietuvos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“.

Senų ir susidėvėjusių magistralinių ir skirstomųjų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų „2P“ ir „4P“ ruožai bus rekonstruojami 2020-2021 m. Projektų vykdymo metu ketinama pakeisti apie 2,2 km vamzdynų su seno tipo izoliacija į šiuolaikinius reikalavimus ir Europos standartus atitinkančius pramoniniu būdu su poliuretano izoliacija pagamintus vamzdynus.

2018 07 26

AB „Klaipėdos energija“ vykdo tris Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamus katilinių rekonstravimo projektus, vadovaujantis 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-K-109 priemone „Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti“. Projektų įgyvendinimo metu 2018-2019 metais numatoma įrengti 8 MW biokuro garo katilą su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu Lypkių rajoninėje katilinėje (Lypkių g. 13, Klaipėdoje) bei du po 8 MW biokuro katilus su kondensaciniais dūmų ekonomaizeriais Klaipėdos rajoninėje katilinėje (Šilutės pl. 26, Klaipėdoje).

Projektų veiklos – iškastinį kurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas ar modernizavimas pritaikant naudoti biokurą taip padidinat šilumos gamybos efektyvumą ir sumažinant iškastinio kuro vartojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Nauji įrenginiai pakeis šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas. Kiekvieno projekto apimtyje numatoma įrengti 9,9 MW suminės galios šilumos gamybos pajėgumus, kuriais bus pagaminta ~ 48236 MWh/metus, bei sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis ~ 8553 t/metus. Bendra projektų vertė – 9.434 tūkst. eurų su PVM:

1. „AB „Klaipėdos energija“ Lypkių RK rekonstrukcija, įrengiant 8 MW biokuro garo katilą su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu“, paramos suma – iki 1.534.416 eurų;
2. „AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos RK rekonstrukcija, įrengiant 8 MW biokuro katilą Nr. 1 su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu“, paramos suma – iki 1.571.700 eurų;
3. „AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos RK rekonstrukcija, įrengiant 8 MW biokuro katilą Nr. 2 su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriu“, paramos suma – iki 1.571.700 eurų.

2018 07 20

AB „Klaipėdos energija“ su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2018-04-20 ir 2018-05-25 pasirašė keturias Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų sutartis, pagal kurias įmonė įsipareigoja įgyvendinti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbų projektus. Bendra projektų vertė – 4.673 tūkst. eurų su PVM. Projektų, finansuojamų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, tikslas yra sumažinti šilumos nuostolius tinkluose, didinti šilumos tiekimo kokybę ir patikimumą. Rekonstravimo darbus numatoma vykdyti 1P, 4P ir 6P šilumos trasų magistralių atkarpose Klaipėdos mieste. Planuojamas projektų įgyvendinimo pabaigos terminas – 2019 metų pabaiga.

1. Projektas „Klaipėdos miesto 4P magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 4P-11 iki Lypkių rajoninės katilinės kolektorinės rekonstravimas“, paramos suma – iki 795.347 eurų. Projekto metu numatoma apie 897 m senų šilumos tiekimo tinklų pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Tai padidins šilumos tiekimo patikimumą 64.251 vartotojams ir sumažins šilumos nuostolius apie 1092 MWh/metus. Šilumos energijos nuostolių pasikeitimas mažins ŠESD emisijas apie 138 t/metus.
2. Projektas „Klaipėdos miesto 4P magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 4P-24 iki kameros 4P-26 rekonstravimas“, paramos suma – iki 473.367 eurų. Projekto metu numatoma apie 723 m senų šilumos tiekimo tinklų pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Tai padidins šilumos tiekimo patikimumą 8.835 vartotojams ir sumažins šilumos nuostolius apie 568 MWh/metus. Šilumos energijos nuostolių pasikeitimas mažins ŠESD emisijas apie 72 t/metus.
3. Projektas „Klaipėdos miesto 6P magistralinių šilumos tinklų nuo taško „A” (prie Joniškės g.) iki kameros 6P-15 rekonstravimas“, paramos suma – iki 497.369 eurų. Projekto metu numatoma apie 432 m senų šilumos tiekimo tinklų pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Tai padidins šilumos tiekimo patikimumą 64.251 vartotojams ir sumažins šilumos nuostolius apie 458 MWh/metus. Šilumos energijos nuostolių pasikeitimas mažins ŠESD emisijas apie 58 t/metus.
4. Projektas „Klaipėdos miesto skirstomųjų šilumos tinklų iš 1P magistralės rekonstravimas“, paramos suma – iki 497.369 eurų. Projekto metu numatoma apie 565 m senų šilumos tiekimo tinklų pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Tai padidins šilumos tiekimo patikimumą 3.310 vartotojams ir sumažins šilumos nuostolius apie 176 MWh/metus. Šilumos energijos nuostolių pasikeitimas mažins ŠESD emisijas apie 22 t/metus.

2018 05 25

AB „Klaipėdos energija“ vykdo projektą „Klaipėdos miesto 1P magistralinių šilumos tinklų  nuo kameros 1P-13 (1P-2b) iki 1P-4, nuo 1P-4 iki 1P-8, nuo 1P-8 iki 1P-9a, nuo 1P-9a iki 1P-12 rekonstravimas“, finansuojamą Europos Sąjungos Sanglaudos fondo – iki 1.295.719 eurų.
Projekto tikslas yra sumažinti šilumos nuostolius tinkluose, didinti šilumos tiekimo kokybę ir patikimumą Klaipėdos mieste.
Projekto metu numatoma apie 1876 m senų šilumos tiekimo tinklų pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Tai padidins šilumos tiekimo patikimumą 11.439 vartotojams ir sumažins šilumos nuostolius apie 888,85 MWh/metus. Šilumos energijos nuostolių pasikeitimas mažins ŠESD emisijas apie 111,94 t/metus.
Planuojamas projekto įgyvendinimo pabaigos terminas – 2018-11-30.

2018 03 14

Projektas „Klaipėdos miesto magistralinių šilumos tinklų RK-1 nuo KRK iki KRK kolektorinės ir 2P magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 2P-46 iki 2P-48 rekonstravimas“

Šiais metais AB „Klaipėdos energija“ užbaigė dar vieną Europos Sąjungos finansuojamą projektą pagal Lietuvos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas” priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra”.

Projekto metu buvo rekonstruoti Klaipėdos miesto 2P magistralinių šilumos tinklų atkarpos nuo kameros 2P-46 iki 2P-48 Taikos prospekte ir RK-1 nuo KRK iki KRK kolektorinės Šilutės plente. Seni šilumos tiekimo tinklai pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Įgyvendinus projektą rekonstruota ~563 m šilumos tinklų. RK-1 nuo KRK iki KRK kolektorinės ruože rekonstruotas šilumos apskaitos mazgas. Atlikti darbai sumažina šilumos nuostolius ~280 MWh/metus.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. vasario mėn.

Visi rangos darbai bei yra baigti. Šiuo metu atliekamos teisinio registravimo procedūros.

Projekto vertė – 1.082 tūkst. Eur be PVM, ES finansinės paramos lėšos – 503 tūkst. Eur.

2018 01 18

Baigtas projekto „Klaipėdos miesto 4P magistralinių šilumos tinklų  nuo kameros 4P-4 iki 4P-6,  nuo M-11 iki 4P-11, nuo 4P-11 iki 4P-14 rekonstravimas“ įgyvendinimas

AB „Klaipėdos energija“, siekdama gerinti sąlygas šilumos energijos vartotojams, didinti įmonės veiklos efektyvumą, mažinti šilumos nuostolius perdavimo tinkle ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vartotojams, baigė įgyvendinti dar vieną šilumos tinklų rekonstravimo projektą, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Projektas įvykdytas vadovaujantis Lietuvos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas” priemone Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra”.

Finansinė parama teikiama, pasirašius finansavimo sutartį VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra.

Projekto metu buvo rekonstruoti Klaipėdos miesto 4P magistralinių šilumos tinklų nuo kameros 4P-4 iki 4P-6, nuo M-11 iki 4P-11, nuo 4P-11 iki 4P-14 ruožai Šilutės plente. Seni šilumos tiekimo tinklai pakeisti naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais klojant juos bekanaliniu būdu. Įgyvendinus projektą rekonstruota ~1.322 m šilumos tinklų. Atlikti darbai padidina šilumos tiekimo patikimumą ir kokybę vartotojams ir sumažina šilumos nuostolius ~925,5 MWh/metus.

Projektų įgyvendinimo laikotarpis – 2017 m. gegužės-rugpjūčio mėn.

Visi rangos darbai bei teisinio registravimo procedūros yra baigti.

Projekto vertė – 1.489 tūkst. Eur be PVM, ES finansinės paramos lėšos – 739 tūkst. Eur.

2017 10 20

AB „Klaipėdos energija“ kloja trasas miesto ateičiai

Šilumą miestui gaminanti ir tiekianti AB „Klaipėdos energija“ šiemet atnaujino daugiau nei 7,3 kilometro šiluminių trasų. Tarp jų rekonstruota ir per Pievų, Zarasų, Plytinės gatves besidriekianti 655 metrų magistralinė šilumos tinklų atkarpa, kuri neišvengiamai pasitarnaus būsimųjų klaipėdiečių gerovei.

„Šiluma iš Danės gatvėje esančios mūsų katilinės į šiaurinę miesto dalį tiekiama dviem magistralinėmis trasomis, iš kurių viena buvo pastatyta dar 1985 metais. Būtent šią, 32 metų senumo atkarpą, šiemet pakeitėme, kad ateityje šilumos tiekimas būtų sklandus, taupus ir patikimas“, – pasakojo Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Pasak A.Smagurio, Klaipėdos vystymo planuose numatyta, kad uostamiestis sparčiai plėsis link Palangos, todėl centralizuotai tiekiamos šilumos poreikis čia smarkiai išaugs.

Skaičiuojama, jog pakeitus vamzdynus naujais šioje trasos dalyje šilumos nuostoliai sumažės beveik 760 megavatvalandžių (MWh) per metus.

Informacija apie projektą:

Šiaurinės miesto dalies magistraliniai šilumos tinklai atnaujinti vykdant projektą „Klaipėdos miesto 4Š magistralinių šilumos tinklų  nuo kameros  4Š-8 iki kameros 4Š-10 rekonstravimas“, kurį iš dalies finansavo ES Sanglaudos fondas.

Projekto vertė – 788 tūkst. Eur be PVM, ES finansinės parama – 392 tūkst. Eur, likusi dalis – 398 tūkst. Eur – AB „Klaipėdos energija“ lėšos. Finansinė parama suteikta pasirašius finansavimo sutartį su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra.

Projektas įgyvendintas 2017 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Šiuo metu visi rangos darbai yra baigti, vyksta teisinio registravimo procedūros.

Baigtas Klaipėdos rajoninės katilinės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas

2015 m. sausio 23 dieną oficialiai pristatytas AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninėje katilinėje pabaigtas projektas – įrengti du biokuro katilai, kurių bendra galia 16 megavatų (MW) ir 3,8 MW galios dūmų kondensacinis ekonomaizeris.

Naujieji biokuro katilai ir ekonomaizeris leis padidinti šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį. Klaipėdos mieste šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos. Pradėjus veikti naujai katilinei naudojamų gamtinių dujų dalis sumažės iki 81 proc., tuo pačiu mažės ir centralizuotai teikiamos šilumos ir karšto vandens kaina bendrovės klientams, nes biokuras šiuo metu yra maždaug dvigubai pigesnis už gamtines dujas.

Dar vienas labai svarbus biokuro privalumas – mažesnė aplinkos tarša. AB „Klaipėdos energija“ šiais katilais gamindama šilumą į atmosferą per metus išmes beveik 20 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).

Klaipėdos rajoninėje katilinėje pastatyti biokuro katilai yra ypač modernūs ir efektyvūs. Iš naujų katilų kamino 30 metrų aukštyje rūksta ne dūmai, o balti vėsaus vandens garai. Jų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius, kai, pavyzdžiui, iš kitų katilinių senųjų įrenginių į padangę sklindantys dūmai būna 130-150 laipsnių karščio. Kondensaciniame ekonomaizeryje iš dūmų surinkta šiluma grąžinama atgal į šilumos gamybos ciklą.

Naujieji katilai per metus turėtų sudeginti apie 73 tūkst. tonų biokuro. Jis atvežamas vilkikais. Dabar į bendrovę per dieną atvyksta apie 10 vilkikų, gabenančių po 25-30 tonų biokuro.

Projekto vertė – 5 mln. 892 tūkst. eurų (20,32 mln. litų), iš kurių 1,739 mln. eurų (6 mln. litų) – ES Sanglaudos fondo lėšos. Projektas buvo finansuojamas pasirašius trišalę sutartį su LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Projekto rangovas UAB „Axis Technologies“. Projektas pradėtas 2013 m. gegužės 15 dieną, pabaigtas 2014-ųjų gruodį.

2014-04-24
AB „Klaipėdos energija“ siekdama gerinti sąlygas šilumos energijos vartotojams, didinti įmonės veiklos efektyvumą, mažinti šilumos nuostolius perdavimo tinkle ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vartotojams, inicijavo Klaipėdos ir Gargždų miestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo bei naujų šilumos tinklų statybos projektus.
2013 m. gruodžio 30 d. pasirašytos dar trys centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo ir naujos statybos projektų finansavimo trišalės sutartys su LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros ir Lietuvos Vyriausybės fondų Klaipėdos ir Gargždų miestų šilumos trasų atnaujinimui iš viso bus skirta 2,5 mln. litų finansinės paramos.
Projektai: „Klaipėdos miesto šilumos tinklų magistralės „6P” rekonstravimas nuo kameros 6P-10 iki Joniškės gatvės“, „Klaipėdos miesto Paupių gyvenvietės šilumos tinklų rekonstravimas ir naujų šilumos tinklų statyba“ ir „Šilumos tinklų rekonstravimas Gargždų mieste“ įgyvendinami pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos, Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra” VP2-4.2-ŪM-02-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra”.
Projektų vykdymo metu 2014 m. ketinama atlikti naujų šilumos tinklų statybą nuo Paupių gyvenvietės iki Liepų g. – 0,2 km. Statybos metu bus naudojamos pažangiausios technologijos, naują trasos ruožą klojant bekanaliu būdu ir naudojant iš anksto pramoniniu būdu izoliuotus vamzdžius. Taip pat 2014 m. bus rekonstruoti Gargždų miesto seni ir susidėvėję šilumos tinklų ruožai Dariaus ir Girėno, Klaipėdos, Kvietinių ir Melioratorių gatvėse.
Klaipėdos miesto magistralės „6P” atkarpa iki Joniškės gatvės ir Paupių gyvenvietės skirstomieji centralizuoto šilumos tiekimo tinklai bus rekonstruojami 2015 m. Rekonstrukcijos tikslas – sumažinti šilumos perdavimo nuostolius bei padidinti šilumos tiekimo patikimumą Klaipėdos mieste.

2014 01 02

2013 m. lapkričio 20 d. AB „Klaipėdos energija” pasirašė tris Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektų finansavimo trišales sutartis su LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros ir Lietuvos Vyriausybės fondų uostamiesčio šilumos trasų atnaujinimui iš viso bus skirta 5,75 mln. litų finansinės paramos. Dar 6 milijonus litų savo lėšų investuos AB „Klaipėdos energija”.

Projektai: „Klaipėdos miesto šilumos tinklų magistralės „6P“ rekonstrukcija“, „Klaipėdos miesto pietinės dalies magistralinių šilumos tinklų rekonstrukcija“ ir „Klaipėdos miesto šiaurinės dalies šilumos tinklų rekonstrukcija“ įgyvendinami pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos, Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra” VP2-4.2-ŪM-02-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra”.

Senų ir susidėvėjusių magistralinių ir skirstomųjų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų „6P”, „1P”, „2P”, „1Š” ir „3Š” ruožai bus rekonstruojami 2014 m. Projektų vykdymo metu ketinama pakeisti apie 6,5 km vamzdynų su seno tipo izoliacija į šiuolaikinius reikalavimus ir Europos standartus atitinkančius pramoniniu būdu su poliuretano izoliacija pagamintus vamzdynus.

Įgyvendinti projektai su ES struktūrinių fondų parama

2012-11-02 Klaipėdos rajoninės katilinės rekonstrukcijos projektas

Atsižvelgiant į nuolat brangstančias gamtines dujas, siekiant prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje bei mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinant šilumos energija konkurencinga kaina, pradėtas vykdyti AB „Klaipėdos energija” valdomos Klaipėdos rajoninės katilinės rekonstrukcijos projektas.

Pateikus paraišką bei LR Ūkio ministerijai skyrus finansavimą, 2012-10-12 buvo pasirašyta trišalė projekto „AB „Klaipėdos energija” Klaipėdos rajoninės katilinės rekonstrukcija, įrengiant naują 16 MW biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu” finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP3-3.4-ŪM-02-K-02-063 su LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Projektui įgyvendinti skirta iki 6000000,00 Lt (šešių milijonų litų), neįskaitant PVM, finansavimo lėšų parama, finansavimo intensyvumas iki 40,01 proc. Finansavimo šaltinis – 2007-2013 m. ES struktūrinė parama – Sanglaudos fondo lėšos.

Projektas atitinka Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis” įgyvendinimo VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai”.

Projekto metu, siekiant didinti šilumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, Klaipėdos rajoninėje katilinėje, esančioje Šilutės pl. 26, Klaipėda, planuojama pastatyti naują apie 16 MW vandens šildymo katilą su 3,8 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu. Projekto valdymą ir administravimą atlieka AB „Klaipėdos energija” personalas. Jis valdys projektą ir teikiamą finansinė paramą, tikrins projekto rezultatų kokybę, ruoš projekto mokėjimų prašymus bei prižiūrės ir kontroliuos projekto įgyvendinimo grafiką. Projektas vykdomas be partnerių.

2012-05-09 Baigtas įgyvendinti projektas „Užkūrimo ir degimo proceso automatizavimas, degiklio, kondensacinio ekonomaizerio įrengimas VŠK Nr. 3 Gargždų ŠTR katilinėje Nr. 4„ Projekto vykdytojas – AB „Klaipėdos energija”.

Akcinei bendrovei „Klaipėdos energija” priklausančioje Gargždų šilumos tiekimo rajono 4-oje katilinėje pabaigtas dar vienas šilumos energijos taupymo projektas – vandens šildymo katilui įrengtas naujas degiklis ir kondensacinis ekonomaizeris.

Projekto tikslas – mažinti aplinkos oro taršą toksinėmis medžiagomis, taupant gamtinius išteklius bei mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2 ) išmetimą.

Projekto veikla – Rekonstrukcijos metu senas katilo degiklis buvo pakeistas nauju, šiuolaikiniu, mažos azoto oksidų (NO x ) generacijos degikliu ir įrengta saugaus katilo užkūrimo sistema bei atnaujinta degimo proceso valdymo automatika, o esamo 45 m aukščio mūrinio kamino vidinių paviršių apsaugai nuo drėgmės buvo įrengtas nerūdijančio plieno įdėklas.

Po rekonstrukcijos katilas atitinka Europos Komisijos ir Europos Tarybos rekomenduoto dokumento „Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB) dideliems deginimo įrenginiams” reikalavimus. Pagal išmetamus teršalus katilas atitinka griežtąją, įsigaliosiančią nuo 2016 metų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES „Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (TIPK)”.

Bendra projekto kaina – 943 800 litų, iš kurių subsidijos suma – 517 680 litų. AB „Klaipėdos energija” į projektą investavo 426120 litų savo lėšų. Projektas buvo vykdomas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos lėšų.

2011-10-12 Baigtas įgyvendinti projektas „KLAIPĖDOS MIESTO CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ MAGISTRALIŲ „4P„ IR „5P„ MODERNIZAVIMAS JŲ EFEKTYVUMUI IR PATIKIMUMUI DIDINTI„ (projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-002)” Projekto tikslas – užtikrinti kokybišką ir patikimą šilumos tiekimą Klaipėdos mieste, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Projekto uždavinys – modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklus Klaipėdos mieste.

Projekto veikla – Šilumos tiekimo tinklų magistralių „4P” ir „5P”rekonstrukcijos darbai.

Rekonstrukcijos metu numatoma senus šilumos tiekimo tinklus pakeisti į vamzdynus paklotus nekanaliniu būdu. Šilumos tiekimo trasų rekonstrukcijos darbų metu numatoma pakeisti 1,52 km magistralinių šilumos tiekimo tinklų (dvigubų), kurių skersmuo yra nuo 300 iki 500 mm. Vidutinis rekonstruojamų šilumos tiekimo tinklų diametras yra lygus 415 mm. 100 proc. modernizuojamų vamzdynų sudaro magistraliniai vamzdynai.Numatoma, kad projekto įgyvendinimas leis sumažinti šilumos nuostolius rekonstruojamose šilumos trasose net iki 65,8 %, t.y. vidutiniškai 2226,2 MWh/metus, kurie susidaro tik dėl šilumos izoliacijos rūšies. Šilumos tinklų modernizacija leis padidinti šilumos tiekimo efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Klaipėdos miesto vartotojams. Sėkmingas šio projekto gyvendinimas prisidės prie supančios aplinkos kokybės gerinimo ir gamtinių išteklių taupymo.

Bendra projekto suma – virš 4 mln. Lt.

Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo paramos suma – 1978310 Lt.

2011-08-30 Baigtas įgyvendinti projektas „Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralės ,,2P„ modernizavimas, siekiant didinti jos efektyvumą bei patikimumą„ (projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-001). Projekto vykdytojas – AB „Klaipėdos energija”.

Projekto tikslas – užtikrinti kokybišką ir patikimą šilumos tiekimą Klaipėdos mieste, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Projekto uždavinys – modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklus Klaipėdos mieste.

Projekto veikla – Šilumos tiekimo tinklų208, 81 mmagistralės ,,2P” rekonstrukcijos darbai.

Rekonstrukcijos metu seni šilumos tiekimo tinklai pakeisti į vamzdynus, paklotus nekanaliniu būdu. Šilumos tiekimo trasų rekonstrukcijos darbų metubuvo pakeisti 2, 082 km magistralinių tinklų Šilutės pl. ir skirstomųjų šilumos tiekimo tinklų Dubysos g., Baltijos pr., Debreceno g., Taikos pr., kurių skersmuo yra nuo 65 iki 350 mm. Vidutinis rekonstruojamų šilumos tiekimo tinklų diametras yra lygus 248 mm. 54 proc. modernizuojamų vamzdynų sudaro magistraliniai vamzdynai, kita dalis – skirstomieji. Numatoma, kad projekto įgyvendinimas leis sumažinti šilumos nuostolius rekonstruojamose šilumos trasose net iki 65,6 %, t.y. vidutiniškai 2028,5 MWh/metus. Jie susidaro tik dėl šilumos izoliacijos rūšies. Šilumos tinklų modernizacija leis padidinti šilumos tiekimo efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Klaipėdos miesto vartotojams. Sėkmingas šio projekto gyvendinimas prisidės prie supančios aplinkos kokybės gerinimo ir gamtinių išteklių taupymo.

Bendra projekto suma – virš 4 mln. Lt

Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo paramos suma – 1 664 754 Lt.

2011-05-12 Klaipėdoje tęsiama šilumos tinklų rekonstrukcija. AB „Klaipėdos energija” pasirašė tris sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos finansavimo. Iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės fondų šiemet uostamiesčio šilumos trasų atnaujinimui bus skirta virš 5 mln. litų paramos. Dar apie 4 milijonus litų savo lėšų investuos AB „Klaipėdos energija”.

Naujų trasų vis daugiau

Klaipėdos mieste iš viso yra apie 215 kilometrų šiluminių trasų, iš kurių maždaug 130 kilometrų tarnauja daugiau nei 20 metų. Tokių trasų patikimumas kasmet mažėja, tad AB „Klaipėdos energija” sistemingai keičia senus vamzdynus į naujus – izoliuotus poliuretanu ir atitinkančius šiuolaikinius reikalavimus bei Europos standartus. AB „Klaipėdos energija” ką tik baigė Europos regioninės plėtros fondo ir bendrovės lėšomis finansuojamo investicinio projekto „Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralės ,,1P” modernizavimas, siekiant didinanti jos efektyvumą bei patikimumą” darbus. Vykdant šį projektą pernai Klaipėdoje pakeisti 2 kilometrai susidėvėjusių šilumos tiekimo trasų Taikos prospekte, Bangų, Galinio Pylimo, Baltikalnio, Tilžės, Mokyklos gatvėse. Pagal specialistų skaičiavimus, rekonstravus šias trasas bendrovė sumažino šilumos nuostolius magistralėse iki 1910 MWh per metus, o kuro bus sutaupoma apie 180 t n.e. (tonų naftos ekvivalento). Investicijos į trasų atnaujinimą ne tik taupo išlaidas elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šiluminių trasų remontui, tačiau prisideda ir prie supančios aplinkos kokybės gerinimo bei gamtos išteklių taupymo – mažinamas anglies dvideginio (CO2) ir azoto oksidų (NOx) emisijų patekimas į aplinką.

Sandarios trasos mažina šilumos kainą

Nuolat atnaujindama vamzdynus ir tiekimo įrangą AB „Klaipėdos energija” šilumos nuostolius tinkluose sumažino iki 13 procentų – tai vienas geriausiu rodikliu Lietuvoje. Pavyzdžiui, panašaus klimato Skandinavijos valstybėse vidutiniai šilumos nuostoliai trasose yra apie 12 procentų. Mokantiems už šilumos tiekimo paslaugas trasų rekontrukcija taip pat naudinga. Kuo mažesni nuostoliai – tuo mažesnė šilumos kaina visiems AB „Klaipėdos energija” klientams. Siekiant išlaikyti panašų technologinį šilumos tinklų lygį, Klaipėdoje kasmet planuojama pakeisti apie 5 kilometrus vamzdynų. Šiemet naujų šilumos tinklų rekonstrukcijos darbams numatyta skirti 15, 3 mln. litų, o 2012 – 2014 metų laikotarpiu – 50,5 mln. litų. Šiuo metu iš AB „Klaipėdos energija” ir ES skiriamų lėšų uostamiestyje jau pradėti šilumos tinklų atnaujinimo darbai. Iki rudens vyks magistralių ,,2P”, ,,4P” ir ,,5P” rekonstrukcijos projektai Baltijos ir Taikos prospektuose, Šilutės pente, Dubysos, Debreceno, Vingio, Smiltelės, Kuncų ir kitose Bandužių mikrorajono gatvėse. Šių darbų finansavimui bus skirta virš 3, 6 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Bendra atliekamų šių objektų rekonstrukcijos darbų sąmata – 7,7 mln. litų. Rekonstrukcijos metu bus pakeista virš 3,5 km susidėvėjusių šilumos tiekimo vamzdynų.

Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą 2010 m.

Siekdama įgyvendinti AB ,,Klaipėdos energija” 2010-2011 metų investicijų planą, bendrovės valdyba 2010 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą ruošti miesto centrinio šildymo tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir šiluminių trasų atnaujinimo projektus, nes dalis miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vamzdynų yra fiziškai pasenė, todėl susidaro nemaži šilumos nuostoliai. Buvo nutarta per 2010-2011 metus modernizuoti 5 638 m centralizuoto šilumos tiekimo tinklų už 12 239,8 tūkst. Lt.

Įgyvendinami projektai

1. Projektas ,,Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralės ,,1P” modernizavimas, siekiant didinti jos efektyvumą bei patikimumą”

Projekto pradžia: 2010 m. gegužės 5 d.

Projekto pabaiga: 2010 m. spalio 29 d.

Projekto įgyvendinimo trukmė: 6 mėn.

Projekto vertė: 3 763 954 Lt be PVM (projekto vertė su PVM – 4 554 385 Lt).

ES struktūrinių fondų paramos suma: 1 662 808 Lt planuojama gauti 2011 m.

Įgyvendinus projektą ir rekonstravus 2071 m šilumos tiekimo tinklų, bendrovė sumažino šilumos nuostolius iki 1850 MWh per metus. Buvo atnaujintos šilumos tiekimo magistralės kvartalinių tinklų ruožuose (Taikos pr., Bangų g., Galinio Pylimo g., Baltikalnio g., Tilžės g. ir Mokyklos g.).

Importinio kuro bus sutaupoma apie 180 t.n.e. (tonų naftos ekvivalento). Žymiai padidėjo centralizuotai tiekiamos šilumos efektyvumas. Investicijos į šį projektą leido sutaupyti išlaidas elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šiluminių trasų remontui. Taip pat kiekvienais metais bus mažinamos emisijos – 431 t CO2 ir 323 kg NOx.

2. Projektas ,,Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralės ,,2P” modernizavimas, siekiant didinti jos efektyvumą bei patikimumą”

Projekto pradžia: 2010 m. balandžio 15 d.

Projekto pabaiga: 2011 m. rugsėjo 30 d.

Projekto vertė: 3 613 234 Lt be PVM (projekto vertė su PVM – 4 372 013 Lt).

ES struktūrinių fondų paramos suma: 1 664 754 Lt planuojama gauti 2011 metais.

Įgyvendinus projektą ir rekonstravus 2046,8 m šilumos tiekimo tinklų, bendrovė šilumos nuostolius atnaujintose šilumos magistralėse ,,2P”( tarp kamerų 2P-33-11 ir 2P-33-20 Šilutės pl.) bei skirstomųjų tinklų ruožuose (Dubysos g., Baltijos pr., Debreceno g.) sumažins iki 2028 MWh per metus.

Importinio kuro bus sutaupoma apie 197 t.n.e. (tonų naftos ekvivalento). Žymiai padidės centralizuotai tiekiamos šilumos efektyvumas, bus užtikrintas patikimas šilumos tiekimas vartotojams. Investicijos į šį projektą leis sutaupyti išlaidas elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šiluminių trasų remontui. Kiekvienais metais bus mažinamos emisijos – 473 t CO2 ir 355 kg NOx.

3. Projektas ,,Klaipėdos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralių ,,4P” ir ,,5P” modernizavimas, jų efektyvumui bei patikimumui didinti”

Projekto pradžia: 2010 m. gegužės 5 d.

Projekto pabaiga: 2011 m. rugsėjo 30 d.

Projekto vertė: 3 956 621 Lt be PVM (projekto vertė su PVM – 4 787 511 Lt).

ES struktūrinių fondų paramos suma: -1 978 310 Lt planuojama gauti 2011 metais.

Projektas bus ruošiamas ,,Iki rakto”. Įgyvendinus projektą ir rekonstravus1520 m šilumos tiekimo tinklų, bendrovė iki 2226 MWh per metus sumažins šilumos nuostolius atnaujintose šilumos magistralėse ,,4P”( tarp kamerų M-8-1 ir M-11 Šilutės pl., 4P-19 ir 4P-22A Vingio g., ) bei šilumos magistralėse ,,5P”(tarp kamerų 4P-6 ir 5P-3 Šilutės pl., Vilniaus pl.).

Importinio kuro bus sutaupoma iki 216 t.n.e. (tonų naftos ekvivalento). Žymiai padidės centralizuotai tiekiamos šilumos efektyvumas. Investicijos į šį projektą leis sutaupyti išlaidas elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šiluminių trasų remontui. Taip pat kiekvienais metais bus mažinamos emisijos – 519 t CO2 ir 389 kg NOx.

Vadovaujantis kvietimo VP2-4.2-ŪM-02-K priemonėms ,,Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra” projektų finansavimo sąlygų aprašo 56 punktu, patvirtinto LR ūkio ministro, VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra” 2010 m. informavo AB ,,Klaipėdos energija”, kad aukščiau paminėti investiciniai projektai dėl finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, atitinka paraiškų administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti reikalavimus. Taip pat VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra” informavo, kad bendrovės vykdomų projektų veiklų išlaidos galės būti pripažintos tinkamomis išlaidomis finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, jei projektai atitiks nustatytus projektų naudos ir kokybės reikalavimus. Projektų atrankos komiteto posėdyje, kuris turi įvykti 2011 m. kovo mėn., bus priimtas LR Ūkio ministro sprendimas dėl projektų finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą 2009 m. Klaipėdoje atnaujinta dar 5,1 km šilumos tinklų

2009 -10- 24

AB „Klaipėdos energija” baigė įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant jų efektyvumą Klaipėdos mieste”.

Per penkis projekto įgyvendinimo mėnesius bendrovė uostamiestyje renovavo 5,11 km centralizuoto šilumos tiekimo tinklų magistralėse „1P”, „2P”, „4P”, „5P”ir joms priklausančiuose kvartaliniuose tinkluose Rumpiškės, Paryžiaus Komunos, Debreceno gatvėse, Taikos ir Baltijos prospektuose bei Šilutės plente. Darbai buvo vykdomi 15-oje objektų. Juos užbaigus visiškai sutvarkyta rekonstruotų zonų infrastruktūra – atstatytas asfaltas, šaligatvių dangos, želdiniai. Visi darbai buvo atlikti iki spalio 1 dienos. Valstybinė komisija rekonstruotus šilumos tinklus pripažino tinkamais naudoti. Šiose zonose vamzdynai buvo labai susidėvėjė, tad juos buvo būtina pakeisti naujais, šiuolaikinius reikalavimus ir Europos standartus atitinkančiais, pramoniniu būdu poliuretanu izoliuotais vamzdžiais. Rekonstrukcija ne tik pailgins jų tarnavimo laiką, bet ir sumažins šilumos nuostolius, kurie neišvengiamai susidaro pasenusiuose šilumos tinkluose. Projektavimo ir šilumos tinklų renovavimo darbus laiku ir kokybiškai atliko atvirą rangovo konkursą laimėjusi UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba”, paskutinį dešimtmetį sėkmingai vykdanti panašaus pobūdžio darbus Vakarų Lietuvoje. Atnaujintose trasose šilumos nuostoliai sumažės 4933 MWh per metus. Šilumos tinklų modernizacija leis didinti šilumos tiekimo efektyvumą ir Klaipėdos miesto šilumos vartotojams užtikrinti patikimą šilumos tiekimą. Taip pat investavusi į šį projektą AB „Klaipėdos energija” sutaupys išlaidų elektrai, vandeniui, avarijų likvidavimui bei šilumos trasų remontui. Sėkmingas šio projekto įdiegimas prisidės prie aplinkos kokybės gerinimo ir gamtos išteklių taupymo.

Viso projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant jų efektyvumą Klaipėdos mieste” vertė – 9,9 mln. Lt. ES regioninės plėtros fondo parama – 4,9 mln. Lt, o likė 50 proc. skirti iš AB „Klaipėdos energija” investicinių lėšų.

Gargžduose rekonstruota per 2 kilometrus senų šilumos tinklų

2009 -10- 24

AB „Klaipėdos energija” pirma laiko baigė Europos Sąjungos (ES)regioninės plėtros fondo ir bendrovės lėšomis finansuojamo investicinio projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant jų efektyvumą Gargždų mieste” darbus.

Modernizuojami vamzdynai Klaipėdoje mažina šilumos nuostolius

2009-08-26

AB „Klaipėdos energija” įgyvendina Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondo ir bendrovės lėšomis finansuojamą investicinį projektą „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, didinant jų efektyvumą Klaipėdos mieste”.

Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą 2008 m. ES parama mažina taršą Klaipėdoje ir taupo energijos išteklius

2008 09 04 informacija
AB „Klaipėdos energija” baigė įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai”. Vykdant šį projektą Lypkių rajoninėje katilinėje jau sumontuoti du nauji, visiškai automatizuoti, 10 t/h (7,6 MW) našumo garo katilai ir naujai pertvarkyta bei paruošta darbui visa garo tiekimo pramoniniams vartotojams sistema.

„Klaipėdos energija”, be pagrindinės savo veiklos – centralizuoto šilumos tiekimo termofikaciniu vandeniu, gamina ir tiekia garą uostamiesčio pramonės įmonėms. Dauguma garą perkančių bendrovių yra įsikūrusios miesto prieigose – Šilutės plente ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, tačiau iki šiol garas pramonės klientams buvo tiekiamas iš Klaipėdos rajoninės katilinės, esančios Šilutės plente, dar prieš 30 metų sumontuotu labai ilgu garotiekiu. Iki šio projekto vykdymo dėl mažo trasos apkrovimo ir pasenusio garo vamzdyno šilumos ir garo nuostoliai sudarydavo apie 52%.

Įgyvendinus ES remiamą projektą bus sutaupoma virš 3000 MWh šilumos per metus. Specialistų skaičiavimais vien importuojamo kuro per metus bendrovė sunaudos mažiau kaip 535 t.n.e. (tonos naftos ekvivalento) ir kasmet sutaupys daugiau nei 800 tūkst. litų piniginių lėšų. Taip pat mažės elektros energijos bei vandens suvartojimas, bus užtikrintas energijos tiekimo vartotojams stabilumas, sumažintos eksploatacinės sąnaudos ir avarijų tikimybė garo trasose. Efektyvesnė technologija turės įtakos aplinkos taršos mažinimui. Garo gamybos procese per metus CO² išmetimas mažės 1.287 tonomis, o NOx – 579 kg.

Panaudojant ES fondų paramą buvo pastatytas 379 m² Lypkių katilinės priestatas, atvestos visos reikiamos komunikacijos. Sumontuoti ne tik du garo katilai, bet ir kiti technologiniai įrenginiai, vamzdynai, rekonstruotas cheminio vandens paruošimo ūkis, pakloti vidaus ir išorės dujotiekio bei elektros tinklai, atlikti kontrolinių matavimo prietaisų ir automatikos montavimo darbai.

„Bendrovės strategijoje garo gamybos ūkį buvome numatė rekonstruoti jau senokai. Kad sumanymai būtų įgyvendinti per trumpesnį laikotarpį ir greičiau pajustume rekonstrukcijos naudą, kreipėmės į Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) dėl paramos iš ES struktūrinių fondų. Be ES finansavimo šis projektas būtų įgyvendintas daug vėliau. Akivaizdu, kad atliktos bendros ES ir AB „Klaipėdos energija” investicijos sutaupė ne tik laiko, bet ir kasmet leis sumažinti išlaidas technologiniam kurui, o į mus supančią aplinką pateks žymiai mažiau kenksmingų medžiagų. Padidės energijos tiekimo efektyvumas, nes garo gamyba bus perkelta arčiau vartotojų, labai žymiai sumažės eksploatuojamų garo trasų ilgis – projekto naudą argumentavo AB „Klaipėdos energija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys.

Bendra projekto „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai” vertė 6,0 mln. litų. Lypkių katilinės modernizavimui ES struktūriniai fondai skyrė 2,5 mln. litų finansinė paramą, o AB „Klaipėdos energija” – 3,5 mln. litų.

Projektavimo ir statybos darbus laiku ir kokybiškai atliko generalinis rangovas UAB „Energijos taupymo centras”, paskutinį dešimtmetį sėkmingai vykdanti panašaus pobūdžio objektus Lietuvos ir Latvijos energetikos rinkose.

AB „Klaipėdos energija” projekto „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir neigiamą poveikį aplinkai” užbaigimas

Lypkių katilinės rekonstrukcija užbaigta
Rekonstruotos katilinės bendras vaizdas
Rekonstruotos katilinės darbo procesų valdymo pultas
Naujai sumontuoti garo katilai

Informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą 2006-2007 m. „Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas”

2006-2007 metais AB „Klaipėdos energija” įgyvendino Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas”. Šio projekto tikslas – mažinti šilumos nuostolius ir užtikrinti šilumos tiekimo patikimumą. Per 2006-2007 metus bendrovė Klaipėdoje rekonstravo 9,8 km šilumos trasų, atnaujindama 25-30 metų senumo vamzdynus.

Viso projekto „Klaipėdos miesto centralizuoto šildymo tinklų atnaujinimas diegiant šiuolaikines technologijas” vertė – 17,3 mln. Lt ES regioninės plėtros fondo parama – 7,3 mln. Lt Tai – 50 proc. projekto vertės. Dar tiek pat investavo pati bendrovė.

„Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai”

2007 m. pavasarį AB „Klaipėdos energija” pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis finansuojamą projektą „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai”. Projekto tikslas – efektyviau naudoti deginamą kurą, patikimiau ir racionaliau pramonės įmones aprūpinti garu, o taip pat mažinti teršalų išmetimą į atmosferą.

Bendra projekto „Energetinio ūkio modernizavimas, siekiant didinti energetinių išteklių vartojimo efektyvumą ir neigiamą poveikį aplinkai” vertė 6,0 mln. litų. Lypkių katilinės modernizavimui ES struktūriniai fondai skyrė 2,5 mln. Lt finansinė paramą, AB „Klaipėdos energija” – 3,5 mln. Lt. Iki 2007 metų spalio 1 d. įsisavinta 998 tūkst. Lt projektui skirtų lėšų.